Kai dalis žvejų jau uždaro atviro vandens sezoną, aš avižadrebio įrangos dar nepadedu. Tik žvejoju kitaip negu vasarą: vietoj ežerų ir tvenkinių dažniausiai renkuosi mažus upelius, o vietoj baltos žuvies tikslingiau ieškau ešerių.
Mano lankomuose telkiniuose atšalus vandeniui žuvį nuo kranto pasiekti darosi sunkiau. Lengvą avižėlę toli užmesti sunku, todėl ieškau vietų, kur iki žuvies nereikėtų mesti didelio atstumo.
Labiausiai mėgstu nedidelius, maždaug nuo keturių metrų pločio upelius, ypač jungiančius du vandens telkinius. Einu pakrante ir ieškau gilesnių vietų: duobių, jų šlaitų, srovės sulėtėjimų. Man svarbus gylio skirtumas – gilesnė vieta seklioje upelio atkarpoje.
Stiprios srovės vengiu, nes su tokiais mažais svoriais sunku pravesti masalą ten, kur noriu. Po gausaus lietaus, kai upelis pakilęs, srovė stipri, o vanduo drumstas ir parudavęs, tokią žvejybą dažniausiai atidedu.
Kai krantai apaugę ir prieiti sunku, praverčia bridkelnės. Tačiau gilesnes duobes apeinu išlipęs į krantą – per jas bristi nebandau.
Vėlyvą rudenį anksti ryte prie vandens neskubu. Labiau mėgstu žvejoti įdienojus, ypač kai pasirodo saulė ir oras bent šiek tiek sušyla. Pastebėjau, kad tokiomis sąlygomis žuvis dažnai būna aktyvesnė.
Pagrindinis mano pasirinkimas – juoda matinė 0,5 g avižėlė su Nr. 14 kabliuku. Jos svorio dažniausiai pakanka, kad masalą nuleisčiau į upelio duobę ir galėčiau pravesti palei dugną.
Kai srovė stipresnė ir lengvesnę avižėlę per daug neša, užsidedu 0,8 g avižėlę su Nr. 12 kabliuku.
Juoda matinė – mano mėgstamiausia avižėlės spalva. Apie kitus pasirinkimo kriterijus plačiau pasakoju straipsnyje „Volframinės avižėlės avižadrebiui“.
Dažniausiai pradedu nuo violetinės „Tantos apgavikės“ – 25 mm, apie 1 colio. Kitas mano pasirinkimas – „Buožgalvis“ – 20 mm, apie 0,8 colio.
Vėlyvą rudenį daugiausia naudoju tris spalvas: violetinę, kraujo ir kolos. Viename taške paprastai pasitikrinu visas tris. Jeigu kibimų nėra, einu toliau.
Jeigu dviejose ar trijose vietose nei „Tanta apgavikė“, nei „Buožgalvis“ nesuveikia, išbandau ir kitus mėgstamus masalus: „Bebriuką“ – 20 mm, apie 0,8 colio, arba „BEARKING Nano Tanta“ – 25 mm, apie 1 colio.
Tai masalai, su kuriais pats žvejoju. Platesnį savo pasirinkimą aprašiau straipsnyje „Kaip aš renkuosi masalus avižadrebio žvejybai“.
Paties pravedimo iš esmės nekeičiu. Užmetęs palaukiu, kol masalas nusileis, ir pravedu jį virpindamas, kaip ir vasarą. Pagrindinis skirtumas – dabar žvejoju palei dugną.
Avižėlės nešokdinu kaip čeburaškos. Išlaikau smulkų virpinimą, tik masalą vedu žemiau, ieškodamas ešerių duobėje ar ant jos šlaito.
Vienai vietai paprastai skiriu apie 5–10 minučių. Po maždaug dešimties tuščių metimų keičiu masalą arba spalvą. Jei žuvis nereaguoja, neužsibūnu – ieškau kitos duobės.
Per vieną rudens žvejybą radome duobę nedideliame upelyje. Nebuvo stiprios srovės, vanduo buvo gana skaidrus, ir toje vietoje pavyko pagauti daug ešerių.
Ne kiekviena išvyka tokia dosni. Tačiau man šis pavyzdys gerai parodo, kodėl rudenį verta judėti ir ieškoti: radus tinkamą duobę, žvejyba gali būti labai smagi.
Viena dažniausių klaidų – tikėtis tokios pačios žvejybos kaip vasarą: daug baltos žuvies ir dažno kibimo su pačiomis lengviausiomis avižėlėmis. Mano žvejyboje kuoja, raudė ar aukšlė dar pasitaiko, bet gerokai rečiau. Pagrindiniu laimikiu tampa ešerys.
Todėl užuot greitai nusivylęs, šiek tiek pasunkinu avižėlę, ieškau duobių ir tikslingiau gaudau ešerius. Kibimų dažniausiai mažiau nei vasarą, o žuviai surasti tenka skirti daugiau laiko. Man didžiausias pliusas paprastas – sezonas dar nesibaigė ir galiu toliau žvejoti.
Rudenį dalyje upių ir jų ruožų galioja žvejybos draudimai, skirti lašišinių žuvų migracijai ir nerštui apsaugoti. Vien tai, kad gaudysite ešerius, nuo šių ribojimų neatleidžia. Prieš išvyką patikrinkite konkrečiam upeliui ir jo ruožui taikomas taisykles.
Tai ypač svarbu renkantis vietą žemiau užtvankos. Arčiau kaip 100 m nuo vandens nuleistuvų žvejoti draudžiama visada, o kai kuriose upėse rudenį draudžiamas visas ilgesnis ruožas – todėl vien atsitraukti 100 metrų nepakanka. Taip pat venkite braidžioti per lašišinių žuvų nerštavietes. Aktualią informaciją tikrinkite Aplinkos apsaugos departamento žvejybos atmintinėse.
Straipsnį parengė Laurynas, „Avižafishing“.
